Ištrauka iš dviejų paauglių pokalbio apie Tiesą

N: (...)kad ir kokia ji bebūtų, tiesa lieka tiesa,
tik jos interpretavimai skirtingi, kas priklauso nuo skirtingų žmogaus proto
normų ir spalvų, tiesa lieka tiesa, tik auga jos skirtingos ant kitokių smegeninių medžių,
tiesa lieka tiesa, nes ji išsakoma žodžiais arba pieštuku, o tai - tikra, tiesa yra tai kas tikra,
vadinasi tai, kas tikra yra tiesa :)

L: Tu teisus - tu tikras. :)

N: Būčiau tikras, jei būčiau (arba esu) tiesa,
tačiau šiuo metu esu tik teisus, remiuosi tiesa, o ne įkūniju ją :)

Tiesa iš esmės yra nuolatinė mano palydovė, su ja supažindinu visus savo draugus
ir šiaip sutiktus žmones, kurie nors menkai parodo susidomėjimą mano drauge :)

Dažnai žmonės pyksta, lieka nepatenkinti pamatę mano Tiesos veidą,
apnuogintas kojas, tą mažą riestą nosytę, bet nepatenkinti jie ne todėl,
kad jiems ji būtų nepatikusi, ne ne, jie lieka nusiminę, nes jų tiesos kitokios,
nevisada tokios gražios kaip maniškė :)

Taip taip, aš giriu savo tiesą, “iškeliu ją” aukščiau kitų,
bet juk aš ją myliu ir ji mano - privalau
(tai bene vienintelis dalykas, kurį privalau) ją saugoti ir ginti :)

Antraip ji taps tokia, kaip kitos.

O kitokios jos aš nenoriu…

Rekomenduoja skaityti (0)