Esu tas vakaras, kurio artumuos skęsta šešėliai, šviesa išeina ir išnyksta giesmininkų balsai.
Esu tas vakaras, kurio viltingai laukia nedorėlių sąžinės miegot pasiruošusios.
Tas vakaras esu.
Ir virpėdama skęstu tarp klevo šakelių. --—-
Aš išeisiu šią naktį mėnesienoj pašokti…
