Kol švyturiai

Migdai, sūpuoji lopšyje bangų
Žvaigždes, žuvėdrą, baltaskarę burę.
Tu – išdidi, slaptinga net baugu –
Undinėms kriauklių šukėm laimę buriant…

Pried: Kol švyturiai, išdidūs švyturiai
Gūdžioj nakty į uostą rodo kelią.
Sugrįšiu kur bebūčiau – padarei,
Kad be Tavęs, jūruže, širdį gelia.

Tipena laikas deny neramus,
Lyg datą graviruodamas po raukšlę.
Veiduos jūreivių – laukiančius namus,
Užklodamas tinklais, o duonos kriaukšlėj

Pried:Kol švyturiai, išdidūs švyturiai
Gūdžioj nakty į uostą rodo kelią.
Sugrįšiu kur bebūčiau – padarei
Kad be Tavęs, jūruže, širdį gelia.

Palikęs suaižėjusiuos delnuos –
Žalių palaukių, pienių vyno kvapą.
Senolių kryžių – žiupsnį šilumos.
Keliaujantiems per sūrų marių trapą...

Pried: Kol švyturiai, išdidūs švyturiai
Gūdžioj nakty į uostą rodo kelią.
Sugrįšiu kur bebūčiau – padarei,
Kad be Tavęs, jūruže, širdį gelia.

Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2012

Rekomenduoja skaityti (1)