Užčiaupė

Nuvargusiu žvilgsniu stebiu einantį žmogų
Nuvargęs žingsnis, ir jis dar liūdnesnis
Tarsi viskas aplinkuj nyku
Taip ir turi būti, turi būti tylu
Medžių šaknimis persisunkia miglotas suvokimas
Apie tiesą, džiaugsmą ir suręstą būstą
Jog pulsavimas gyslose - tarsi sklendimas
Šiandien - liūdesio venomis, suvokiant jog kažko trūksta
Tavo skaudantis smūgis
Per kelius, per rankas, per skaudantį kūną
Ne kumščiais šiandien užpuolei, ne smūgiais
O žodžiais, užčiaupdamas burną
Neatleisiu, galvoju, paliksiu
Palikus, kaip kvėpuoti pamiršiu
Dar ilgai norėsiu aš verkti
Lūpas kramsnoti ir žodžiais pasmerkti
Gyvenime mano, kodėl mane skaudini?
Kodėl muši ir aistras audrini..

Rekomenduoja skaityti (0)