Dangus

Mano skausmas tamsus, kaip ir tavo sapnai,
Kuriuos palikai, kai išėjai.
Man nušvinta dangus, kai lyja lietus.
Gyvybės lašais tada žaidžia dievai.

Mano motina Žemė, o tėvas ruduo.
Mano džiaugsmas toks pilkas, kaip sodo akmuo.
Ir vis dega dangus.
Dega dangus.

Prisiminimų laužai tau degs amžinai.
Ir ta meilė laukinė, bus tau ji beribė.
Bet gal jos nebebus, nes jau giedras dangus?
Giedras dangus.

Dvi bejausmės medūzos tau pasakas seks
Apie praeitį, ateitį ir tas svajones,
Kuriom dar ilgai kvėpuosiu tik aš.
Aš.

Aš bejausmė, bespalvė, beskonė būtybė,
Kuriai reik dangaus, kaip žmogui žmogaus.
Su popieriniu džiaugsmu per pasaulį einu,
O kaip ten toliau, aš nežinau.

Aš būdo sunkaus, be savo dangaus pavirsiu vilku.
Tuomet slėpkis žmogau, nes taip bus saugiau.

Aš staugsiu vilku, kai ieškosiu tavęs,
Ir aš staugsiu vilku, kai atrasiu tave,
Nes toji kančia bus didesnė už šią.

Rekomenduoja skaityti (4)

Skaitovai