Noras

Noriu kilt ir nebegrįžt,
Noriu smigt ir neišlyst.
Noriu spaust savy akis
Kol spalva iš jų išnyks.

Neliks nieko. Tik balta.
Balta sugižusi spalva.
Ji nukris, primins mane
Senai ištirpusiam sniege.

Sniego nėra - jis išnyko,
Nė vieno ženklo nepaliko.
Baltos nebėr ir ji pabėgo
Paskui tirpstantįjį sniegą.

Sniegas žemėj, jos taip pat.
Noriu ten ir aš patekt.
Nežinau kodėl ir kur..
Tik įsmigt.. Įsmigt betkur.

Užsisklęst ir pasislėpt,
Nuo kasdienybės tos pabėgt.
Jausmus į šalį ten padėt
Ir savąja laime patikėt.

Nors minutę, nors dienelę
Noriu bėgt iš paukščių kelio.
Pavirst pabėgele kregžde
Ir pasilikt tame krašte.

Kur būsiu AŠ ir AŠ kartu.
Nebus daugiau jokių žmonių.
Nebus nei medžių, nei žvėrių,
Tik AŠ ir AŠ. Tik mes abu..

Rekomenduoja skaityti (2)