Mažutė mano.

Tavo akys vaivorų gilumo,
Tavo kojos nesiekia vandens,
Tavo lūpos mėlynos kaip dūmai,
Mažute mano, tu tik neprigerk.

Tavo rankos nupiešė tau naktį-
Iš paveikslų šypsosi vaikai.
Išėjau aš, kad juos tau parvesčiau,
Mažute mano, man jau nepareit.

Mažutės mano vasarom apšašę rankos,
Mažutė mano jūrą į pagalves pilsto,
Mažutė mano akmenis nuo mano kojų renka,
Mažutė mano, jei tik nedejuoja,- miršta.

Tavo akys vaivorų gilumo,
Tu vaikystėj augai be namų,
Tu migdei lėles erškėčių krūmuos,
Mažute mano, tau visai smagu.

Tavo kambary mažytis langas,
O už jo- akimirka rudens.
Pasakyk man, kas tave, mažute mano, lanko
Ilgom naktim, kai nori verkt.

Mažutės mano vasarom apšašę rankos,
Mažutė mano jūrą į pagalves pilsto,
Mažutė mano akmenis nuo mano kojų renka,
Mažutė mano, jei tik nedejuoja,- miršta.

Rekomenduoja skaityti (20)

Skaitovai