2006-03-20 11:54:47
Yra vieta pasauly, kur bučiniai ant lūpų
Per šimtą amžinybių nenuvysta…
Balti šešėliai aplink tąją laimės salą klūpo
Ir saugo žmones jos, kad jie išplaukt nedrįstų.
Bet ji pakėlė sykį griaustinius jam tyčia
Ir lovą jųdviejų raidėm raudonom išvedžiojo!
Pamiršo savo laimę švytinčią,
Panoro nuo šešėlių išsilaisvint kojas…
O jis nurišo vėliavas nuo stogo
Ir užgesino švyturius kai nieks nematė!
Sukarpė jos suknias iš dangiško šifono,
Jam dingo iš širdies šešėlių saugotos jos akys…
Jiems sušaukė kačių penkias galybes,
Kad kniaukimu šešėlius baltus išbaidytų.
O marios kaukė, nekantravo švytinčios,
Kol leisis jie pasaulių vandenis braidyti…
Jie brido du,
Už jųjų brido metai
Ir dangūs su vaivorykštėm,
Ir vėlės iš pavasarių...
Ir brido tol,
Pakol suprato jie,
Kad pasiilgo tylinčios laimingos savo pasakos…
Ir grįžo vėl į savo salą gedului
Sudėję lūpas, svetimus krantus paniekinę...
Ir rado aplink salą šešėlių pulką merdintį
Kurie vis saugojo jiems žemę- žemę niekieno.
Rekomenduoja skaityti (5)
Skaitovai
Ieva Narkutė
