nemiga.

štai laimė ima suktis aplink kojas
ir avys bėga vienos
jau be išganytojo
štai bėga ir dainuoja

žvaigždė nukrinta štai į plaukus
ir plaukia ežerai į kitą gaublio kraštą
pabūsiu aš dar čia nors per ilgai jau laukiu
tavęs nei velnio pamesto nei nešto

štai nenuovokūs miestai
kabinas dangui pusnuogiam į gerklę
ir grįžta gervės ne namo ir nepakviestos
ir beria įspūdžius bekojui valkatai į streblę

sulinksta kūnas betonu įlietas
į amžiną beskonį gatvės ritmą
ir bėga valandos valiūkiškai į pietus
o aš mainau čigonams nemigą į Kitką

žvaigždėms suvėlus mano plaukus
ir velnio avinėliams pasiklydus rojuj
aš būsiu čia nes juk ir taip per daug jau laukiu
gal man atneš pames tave rytojus

Rekomenduoja skaityti (9)

Skaitovai