Dpoezija.lt susirenka 2008

Pasiruošimas pagal Modę.

2008-08-23

Pradžia. Pasiruošimas. Dpoezija meet`as. Jė, ilgai lauktas, jau pribrendęs ir būtinas. Viskas jau praėjo, belieka tik prisimint ir gėrėtis fotografijom... O kaip viskas buvo? Kaip viskas augo? Kas dėjosi pasiruošimo etape? Bandysiu papasakot trumpai ir (ne)aiškiai.

Įtariu, visi žino, kad meet`o idėja gimė Jono galvoje. O Jonas susirinko šioką tokią komandą, kuri jam padėjo, tai: Jonukas, Konung, Katrė, Vytusia ir aš(bei dar būrelis kitų). Dabar paplojam jiems ir man.
Didysis šeštadienis artėjo, laikas spaudė ir aš buvau paprašytas Jono atvykti į Klaipėdą jau trečiadienį, mat prisikaupė darbų. Trečiadienis. Klaipėda. Jono darbo kabinetas ir instruktažas, ką aš turiu padaryti: krūva svečių, dalyvių, organizatorių kortelių, kurias reik sukarpyt; dėžė medalių, kuriuos reik išgraviruot; nominacijų ir diplomų paruošimas,ir daug kitų smulkmenų.
Beje, Jono kabinete labai darbinga atmosfera: karts nuo karto gyvai nuskambanti kokia nors jo daina, vos išgėrus puodelį kavos, jis vėl keičiamas pilnu. Va taip maloniai ir nepastebimai greitai buvo sukarpytos, tiksliau, supjaustytos kortelės.
Mes su Jonu pamąstėm ir nusprendėm, jog dpoezija.lt meet`as prasidėjo jau trečiadienį, kai dar pas mus atkeliavo Vytusia. Jei ne dpoezija, tai maža tikimybė, kad mes, visi trys, būtume kada nors susitikę. Atkeliavus Vytusiai, mes su Jonu buvom išmušti iš darbinio ritmo, mat jos moteriškas žavesys mums neleido susikaupti, todėl dirbo tik ji viena (pati kalta). Aišku, išgeriam kavos ir ne tik. Trečiadienio darbai lyg ir baigti. Apsitariam, suderinam tolesnius planus, atsisveikinam su Vytaute, ir Jonas vežasi mane į savo būstą. Kur po sunkios darbo dienos laukė pasisėdėjimas iki išnaktų, čirpiant žiogams, rimti pokalbiai apie gyvenimą ir mano lauktuvių vartojimas. Smagu. Meet`o pradžia nuostabi. Labanakt.

Ketvirtadienis. Miegojau puikiai. Gerklė lengvai išsausėjusi, nuotaika beveik visai darbinga. Tądien keliom valandom tapau graveriu. dp ant medalių – kai kam labiau vykę, kai kam mažiau, bet vienodų nerasit. Vieninteliai ir nepakartojami. Tądien atsakingą darbą padarė Vytusia – slaptai užsakyta nepakartojama maikutė Jonui, kurios dizainas priklauso gerbiamam ir mylimam, bet, deja, meet`e nedalyvavusiam Petrui.
Vakare Jonas nusprendžia išnaudot progą, kad yra kažkas svečiuos – dviese buities darbus lengviau atlikt. Vakarojimas beveik analogiškas trečiadieniui. Po darbų – poilsis.
Trečioji diena Klaipėdoj. Ypatinga ir tuo, kad žaidė Lietuva – JAV. Aišku, gaila, kad nelaimėjom... Už nematytą pirmą kėlinį planavau pykti ant konung`o, kuris užtruko su savo reikalais ir paliko mane vienišą mašinoje, tačiau, nukeliavęs (pavėluotai) pas Vytautę, stebėti varžybų, supratau, kad pykti ant jo negalima, mat padedant jam, dvigubai greičiau prie medalių buvo priraišiotos virvutės. Komandinis darbas.
Iš anksto aplankėm rytdienos didžiojo susirinkimo vietą. Įspūdis liko nemenkas, nes pirmąkart ten lankiaus. Aišku, šalia daiktų iškrovimo iš automobilio atsirado pašalinis darbas – stumti užsikasusį raudonąjį „super opelį“.
O vakare pas Joną: myto įžanga, pirmieji ankstyvieji atvykėliai, mini palapinių miestelis, šašlykai, alutis, pirmieji džiūgavimai, turint rankose „Slieko dainas“, ir dar visas kitas gėris, ką pamenu ir ko ne...
Didžioji diena. Ilgai laukta. Paskutinės smulkmenos, užsukam su konung`u į „Senukus“. Pardavėja aišku mus suprato, kaip jai patogiau, kai paklausėm, kur rasti pas juos gumyčių. Radom patys - kanceliarinių prekių skyriuje...
Atkeliavę į vietą, jau randame pirmuosius nekantriausius dalyvius. Ieva Narkutė iškart užsitraukė mano nemalonę, mat jos palapinė stovėjo vietoj, kurią jau buvau iš vakaro nusižiūrėjęs...
Visi kibo į darbus, Greitai buvo pasiruošta žmonių antplūdžiui .
Ir prasidėjo. Registratorės dirbo be atokvėpio, vertė visus rašyti palinkėjimus dpoezijai. Pamažu viskas įsivažiavo. Ir tada aš plaukiau kartu.
Gali pasirodyti, kad tokį renginį suorganizuot nėra didelis darbas. Kas bent kartą turėjo su tokiu dalyku reikalą – supras. Ir kol neatsiras daugiau žmonių, kuriem to reiks, tai nei vienas Jonas ar Petras to nepadarys. Ir tikrai nenoriu susireikšminti, tiesiog tas Jono vadinamas aktyvas, turbūt labiau morališkai palaikė Joną. Jis žinojo, kad kažkam to reikia, o kai žinojo, kam reikia, tai žinojo ir kur kreiptis.
Gera buvo pridėt rankas prie tokio renginio. Gera buvo kažką daryt su tokiais žmonėm. Gera buvo būt.
Ir kai reikėjo atsisveikint su visais..ech..jautrus aš... O kai su Jonu atsisveikinom, tikrai vos nesusigraudinau. Kodėl? Todėl kad baigės. Todėl, kad buvo gerai...

...vis pagaunu save čiuopiant ant kaklo puikų pakabuką...

Nuotraukos Donatos Ramonaitės