2012-02-17 17:45:17
Klausyti naujame lange (Prisijungę galite kurti grojaraštį)
Klausyta: 212
Kūrinio tekstas
Juodas rašalas teka dangumi,
Tai yra tai ką mes vadiname naktimi.
Niekad negalvojau, kad bus sunku,
Net kai yra tiek daug kelių.
Ta blausi šviesa mano akyse,
Oj ne, tai tikrai dar ne diena,
Nes mano kojos švino pritvinkusios,
To paties, kuris buvo širdyje…
Jos gelmėse…
Ir tada,
Aš pamačiau tave,
Einančią gatve,
Beribė nežinia,
Kurią užplūdusią nakčia,
Tu prasklaidei man ją,
Išgelbėjai mane,
Ir tada…
Raudonas rašalas teka širdimi,
Tai yra tai ką tu padarei su manimi.
Lyg žiežirba gūdžioje tamsoje,
Tu sužibai ir staiga užgesai.
Todėl vienas vėl žengiu klampiu keliu,
Su nežinomybės bagažu.
Aš taip trokštu, kad rytas išauštų
Ir nušviestų mane viltimi…
Ar tu girdi?
Ir staiga,
Štai kelio pabaiga,
Saulės ten šviesa,
Brėkšta jau aušra,
Bet deja,
Tai jau pabaiga,
Laiko neturiu,
Man jau per vėlu,
Aš krentu…
Rekomenduoja klausyti (1)
Klausovai

