2012-01-13 09:02:13
Klausyti naujame lange (Prisijungę galite kurti grojaraštį)
Klausyta: 97
Autorius apie kūrinį
Gyvenkime, laiko liko nedaug, paskui gyvensime toliau…
Žodžiai, vokalas A. Almanis
Muzika, gitara V. Šerelis
Kūrinio tekstas
Pro besisklaidančius raudonus dūmus vos prasišviečia violetinis Saulės diskas.
Žalsvos seilių putos, nudribusios ant smakro, lėtai srūva į suskeldėjusius akmenis.
Žmogus miršta.
Miršta taip pat daugiau žmonių dar keli tūkstančiai, milijonai, milijardai.
Margas šuo, pasilipęs ant griuvėsių krūvos, kaukia į saulę.
Iki šiol jis kaudavo vien į negyvą šaltą Mėnulį.
Dabar šuo kaukia į gęstančią Saulę.
Vis šalčiau ir šalčiau…
Nebeišsisklaidantys juodi debesys lėtai slenka virš mirštančios Žemės,
Tarpais prapliupdami nuodingu žaliu lietumi.
Išprotėjęs senis sėdi prie balos, semia rieškučiomis žalią vandenį ir geria - įprastas vaizdas.
Žemė po truputį skyla. Skyla ne žemės paviršius, o visa planeta.
Praeis kiek laiko, ir buvusios žydrojo rutulio orbita skries asteroidų žiedas dar vienas.
Mėnuliui tai nė motais (jam irgi ateina galas).
Tai menka dalis vaizdų, pastebėtų iš neatpažinto skraidančio objekto 2013 metų sausio 1-ąją dieną.
Rekomenduoja klausyti (1)
s-erelis
